Panikos ataka

Panikos ataka – tai labai nemaloni, gąsdinanti ir varginanti būsena, kuri kamuoja pakankamai nemažą mūsų visuomenės dalį. Tai nulemia atrodytų tokios paprastos, bet labai svarbios priežastys – šiuolaikiniame pasaulyje mes turime būti stiprūs, besišypsantys, sėkmingi, negalime sau leisti parodyti savo silpnumo ir išgyvenimų. Pats šiuolaikinis pasaulis tampa vis mažiau nuspėjamas ir prognozuojamas. Jis tampa vis labiau dinamiškas, beribis, įvairiaplanis, su daugybe galimybių, kurioms, dažnai žmogus nebūna pasirengęs, pasimeta, nesugeba padaryti sprendimo renkantis. Iš žmogaus tarsi tikimasi, kad jis bus ir lankstus, ir tuo pačiu tvirtas savo prisitaikymuose. Išorinio pasaulio nestabilumas kartais persiduoda žmogui ir tai kelia nerimą, o kartais ir paniką. Žmogų dažnai kankina vienatvės ir savigraužos jausmai, o taip pat sunkumas suvokus, kad su visomis užgriuvusiomis negandomis teks tvarkytis pačiam. Nes šiuolaikinis žmogus dažnai sprendžia ir trūkinėjančių socialinių ryšių problemą, ryšio su kitais ir bendrumo jausmo praradimą. Vis dažniau panikos priepuolius patiria jauni, išsilavinę, veiklūs žmonės.

Panikos atakos – tai iki maksimumo užaugęs žmogaus nerimo jausmas. Panika yra gąsdinanti ir bauginanti, verčianti jausti mirties baimę čia ir dabar. Panika labai teatrališka ir įspūdinga būsena, neleidžianti suabejoti, kad žmogų ištiko sunkus širdies priepuolis ir jis tiesiog dabar miršta. Nei širdies, nei koks kitas priepuolis neištinka, o jausmą tenka patirti žmogui kenčiančiam nuo panikos priepuolio. Baisumas tame, kad pirmasis panikos priepuolis žmogų užklumpa labai netikėtai, tam atrodo, kad nebuvo jokių priežasčių. Patyrimas toks nemalonus ir gąsdinantis, kad žmogus ima vengti tokių aplinkybių ir situacijų, kuriose jam teko patirti panikos priepuolius. Jis piešiasi savo asmeninį saugų žemėlapį, kur gali, o kur negali eiti, saugodamasis būsimo priepuolio. Ieškoma ir realių, ir mistinių būdų priepuoliui išvengti. Panika ištinka kai kuriuos net ir miegant. Žmogus panyra į priežasčių ieškojimą, šie klausimai taip pat labai kankinantys ir neduodantys ramybės, atrodo, jei bus rastas atsakymas, bus įmanoma jų atsikratyti. Žmonės taip sutelkia dėmesį į kodėl?, kad dar labiau įstringa.

Panikos atakos kaip psichikos sutrikimas lemia didelius žmogaus gyvenimo pokyčius jo ateityje. Panikos atakai būdingi simptomai yra: kvėpavimo sutrikimas ir dusinimo jausmas, raumenų skausmas ar įtampa, prakaitavimas, karščio mušimas ar šaltkrėtis, skausmas ar diskomfortas krūtinėje, nuovargis ar išsekimas, rankų, kojų dilgčiojimas, virpėjimas ar drebulys, galvos skausmai, širdies plakimas, pykinimas ar vėmimas, silpnumas, nesugebėjimas aiškiai mąstyti. Šalia fizinio kūno simptomų pasireiškia ir visa puokštė psichologinių simptomų su neracionalių minčių raizgalyne, baimėmis, bejėgiškumu, beviltiškumu, grėsmės nuojauta ir katastrofiška savijauta.

Josephine Cardin

Josephine Cardin

Panika kyla iš nerimo, kuris visiems yra patirtas ir žinomas jausmas. Nerimas yra sustabdyta energija, sulaikytas, užspaustas impulsas, tam tikras susijaudinimas, kuris turėtų būtų realizuotas į tam tikrą iš to sekantį veiksmą. Panikos ataka iškreipia natūralų nerimo įveikos procesą ir jos metu veikia du priešingi procesai: susijaudinimas, kuris nukreiptas į padėties pasikeitimą ir stabdymas, siekiant išlaikyti padėties stabilumą. Dažnai panika patiriama, kai žmogui tenka spręsti visiškai naujas situacijas gyvenime. Senoji patirtis nebepadeda, ateitis vilioja perspektyvomis, o dabartyje ištinka panikos priepuolis. Panikos priepuolis nutolina sprendimų darymo laiką, atitolina žmogų nuo naujo veiksmo. Panika tiek stipri, kad ji žmogų lyg permeta į naują realybę, kurioje reikia gelbėti savo gyvybę, o ne daryti sprendimus. Dažniausios panikos priežastys: baimė susijusi su darbo netekimu ir neaiškia ateitimi, keitimu tiek darbo, tiek ir gyvenamosios vietos, socialinio statuso, visokeriopos baimės, nuo baimės suklysti iki baimės būti netobulu, nepasitenkinimas esamu darbu, veikla, šeimynine padėtimi, padėtimi visuomenėje, atskirties ir savarankiškumo baimė, baimė būti kitokiu, savitu, lėtinis nuovargis, perdegimas profesinėje veikloje, tėvystėje, slaugoje, neišreikšti jausmai, gyvenimas pagal kitų taisykles, buvimas geru, egzistencinės baimės, baimė išprotėti.

Iš panikos visada yra keletas išėjimo kelių. Vienas iš būdų yra simptomo pašalinimas ir normalios žmogaus būsenos atstatymas, šis kelias dažniausiai būna medikamentinis. Kitas kelias yra giluminė, ilgalaikė terapija. Ir vienu, ir kitu keliu einančiam žmogui tenka ieškotis pagalbinių resursų, kurie leis būti stipresniam ir valdyti savo nerimą. Žmogus gali remtis į savo paties kūną: kvėpavimo, širdies ritmo reguliavimą per įvairias kvėpavimo praktikas, meditacijas, relaksacijas. Gali išmokti verbalizuoti savo pojūčius ir juos atskirti. Sveikas gyvenimo būdas, gyvenimas be toksiškų santykių, su geru darbo ir laisvalaikio laiko planavimu išeis tikrai į naudą. Pakankamas dinamikos kiekis gyvenime, dvasinio peno užtikrinimas taip pat yra pagalba.

Terapiniam darbui žinoma turi vadovauti patyręs psichologas, psichoterapeutas, kartais psichiatras. Neįmanoma sugrąžinti žmogui, kenčiančiam nuo panikos atakų, tą saugumo jausmą, kurį jis turėjo anksčiau. Tačiau galima sukurti naują saugumo jausmą, atsiradusį suvokus savo būties trapumą, apjungtą su noru gyventi pilnavertį gyvenimą, stengiantis atsilaikyti prieš nerimą pozityvia agresija bei imant ir duodant gyvenimui viską, ko norisi G. Francesetti.

Panikos atakos ištiktam žmogui gali padėti pozityvi mintis, kad tai netruks ilgai, kad priepuolis turi pradžią, turi ir pabaigą. Esminė pagalba būtų gyvenimo būdo ir požiūrio į jį keitimas, savęs pažinimas, ekologinių santykių užmezgimas, savęs realizacija, pakankamas socialinis bendravimas. Panika turi priežastį, dažniausia priežastis yra neteisingas gyvenimas, neigiamas požiūris į jį, pasenusių taisyklių taikymas dabartyje, gyvenimas dėžėje.