Terapiniai santykiai

Šiuolaikiniame gyvenime visi daug kalba apie santykius. Vieni jų stokoja, kiti skundžiasi jų kokybe, dar kiti santykius perkelia į virtualią erdvę, treti ieško gyvo kontakto su kitu žmogumi. Neretai kokybiško, terapinio santykio žmonės ieško ir psichoterapijoje.

Geštalto terapija: kokia tai terapija, kas vyksta jos metu, ko galima tikėtis iš Geštalto terapeutų.

Aktyviai dalyvauti procese

Geštalto terapija nuo jos užgimimo laikų vadinama santykio, dialogo, susitikimo terapija. Ne veltui, nes būtent santykis tarp terapeuto ir kliento turi didžiulį poveikio potencialą. Gydo susitikimas su kitu žmogumi, todėl ne technikos ar metodikos, eksperimentai ar psichoterapeuto kompetencijos yra svarbiausi veiksniai psichoterapijoje. Svarbiausia yra gyvas, autentiškas santykis.

Žodžio terapija etiomologija dar labiau paaiškina, kodėl terapija nėra tik gydymas. Žodis terapija, kilęs iš graikų kalbos žodžio therapia reiškia dvasinio turinio rūpestį, tarnystę savo tėvams, rūpestį žmogaus fiziniu kūnu, jo grąžinimą ir puoselėjimą, ir tik paskutinėje eilėje gydymą, medicinines paslaugas.

Į terapiją atėjęs žmogus tampa klientu, ieškančiu paslaugos ir aktyviai dalyvaujančiu terapiniame procese. Jis nėra pasyviai gydomas, jis yra atsakingas už terapinį procesą, sąveikauja su terapeutu ir terapijos rezultatai priklauso nuo sukurto santykio kokybės.

Ko tikėtis iš terapeuto

Visuomenė dažnai klaidingai supranta terapiją, manydami, kad joje jie sulauks patarimų, pastabų, vaistų, kuriuos teisingai naudodami pasieks norimų rezultatų. Deja, terapija yra terapeuto palaikymo ir kuriamos frustracijos derinys.

Palaikymu siekiama klientą motyvuoti būti autentišku, nebijoti savo jausmų, minčių, priimti savo skirtumus. Frustruojami įsisenėję elgesio modeliai, kurie klientui neteikia jokios naudos, bet naudojami automatiškai iš įpročio, neįsisąmoninus jų nenaudingumo ar net kenksmingumo.

Terapija yra bandymas padėti klientui suprasti ir priimti save, o ne siekti nepasiekiamo; ar bandymas save sulaužyti, ar iš naujo save sukurti. Dažnai terapeutas tampa nepatogiu veidrodžiu, kuris atspindi tikrą žmogaus veidą. 

Terapija laužo paties kliento susikurtus mastymo ir elgesio barjerus, ji skatina įsisąmoninti savo paties atsakomybę už savo veiksmus, mintis, gyvenimo kokybę. Moko prisiimti atsakomybę už save, stiprina savivertę, identitetą.

Santykyje su kitu žmogumi, su terapeutu žmogus gali spręsti iškilusias santykio problemas. Sutraumuoti santykiuose išgyja tik sveikuose santykiuose. Terapijos metu terapeutas yra čia dėl kito žmogaus, dėl jo gerovės.

Geštalto terapijoje kuriamas horizontalus santykis su žmogumi, tai leidžia abiems kartu tyrinėti susidariusį santykių lauką, ieškoti kliento vidinių resursų, mokyti jį remtis vidinėmis savo galiomis, o ne išorine pagalba.

Tie patys egzistenciniai klausimai

Skeptikai dažnai klausia, o kaip anksčiau žmonės gyveno be psichoterapijos ir be terapeutų? Anksčiau žmonės gyveno be daug ko: be dantų pastos, be batų, be namų ir t.t. 

Manau, pirmykštė psichoterapija atsirado kartu su kalba, nes visais laikais žmonės kalbėjosi, ir ne tik butinėmis temomis, bet ir gilinosi į savo bei visatos paslaptis, todėl filosofija ir psichoterapija yra tokios senos kaip ir sąmoningoji žmonija.   Filosofija ieško išminties, psichoterapija remiasi ja ir sprendžia vis dar kylančius tuos pačius egzistencinius žmogui klausimus.

Geštalto terapija yra humanistinės egzistencinės krypties psichoterapija, kuriai rūpi žmogus, jo paskirtis gyvenime, gyvenimo prasmė ir ji holistiškai ieško būdų, kaip  pagerinti žmogaus gyvenimo kokybę.

Kodėl geštaltas?

Žodis tikrai skamba ne lietuviškai ir rėžia ausį. Toks ir buvo tikslas, kad žmogus suklustų ir imtų gilintis į save bei siektų savo gyvenime geros formos visame kame. Graži užbaigta forma santykiuose, kalboje, aplinkoje yra siekiamybė.

Geštalto terapija man asmeniškai yra gražios ir užbaigtos formos visame kame terapija. Ji turtinga, nes į save nuolat integruoja naujus metodus, technikas, save tobulina, ji besivystanti ir nuolat easnti procese terapija.

Kiekvienas geštalto terapeutas yra asmenybė kaip įrankis, individualiai dirbantis ir savo asmenybę naudojantis lyg terapinį įrankį. Geštalto terapijoje klientas gauna išskirtinį dėmesį ir priėmimą, tokiu būdu išlaikomas balansas tarp frustracijos ir palaikymo. Terapijos tikslas yra ne stimuliuoti klientą pokyčiams, bet didinti jo sąmoningumą ir vesti link savęs pažinimo ir priėmimo.

Paradoksas, kad kuo labiau žmogus stengiasi tapti kažkuo, tuo jis tolsta nuo savęs. Gyvenimas reikalauja iš žmogaus būti kažkuo, būti pačiu geriausiu, bet ne visiems lemta tapti lyderiais. Rasti savo realizacijos kelią, savą būdą gyventi savo gyvenimą yra dar vienas geštalto terapijos uždavinys.

Terapeutas besąlygiškai priimdamas kitą žmogų, leidžia jam išlaisvėti, jaustis saugiai ir savimi. Tik su laisve ir saugumu žmogus gali ieškoti naujų būdų reikštis pasaulyje ir savo jėgomis siekti užsibrėžtų rezultatų.

Laikas sau

Dažnai terapijoje girdžiu, kad terapinė sesija yra laikas sau. Būtent laiko sau, lėto kokybiško laiko pritrūksta žmogui kasdieniniame gyvenime. Sąmoningas sustojimas, kai žvilgsnis nukreipiamas į savo vidų, kai klientas ima jausti savo kūną ir atpažįsta savo jausmus, moka juos įžodinti duoda žmogui daugiau naudos, nei eilė išspręstų testų.

Emocinis intelektas yra gebėjimas atpažinti savo jausmus ir ekologiškai reaguoti į kitą žmogų, sitauciją. Bendravimo įgūdžių reikia visą gyvenimą, todėl jų lavinimas turi prasidėti nuo mažens. Nuo mažens vaikai turi būti supažindinami ir su psichoterapijos galimybėmis, nuimant stigmą ir baimę nuo šios srities.

Mokėdami kalbėtis su savo vaikais, žmonės kuria tvaresnius tarpusavio santykius, o terapijoje įgautas žinias ir patirtis integruoja į gyvenimą. Pedagoginės, psichikos sveikatos žinios ir geštalto terapija man yra tvirtas pagrindas dirbant šioje srityje.

Indėnai turi posakį: „mes kalbamės, kalbamės ir prasideda pokalbis“, taip ir su geštalto terapija, mes kalbamės, kalbamės ir prasideda terapija.