Kaip išmokti nepainioti psichoterapeuto, psichiatro ir psichologo specialybių?

Ne vieną suklaidina panašiai skambančios profesijos ir ne kiekvienas gali tiksliai apibūdinti šių specialistų skirtumus ir panašumus. Trys minėtos profesijos prasideda šaknimi psich- ir tai tiesiogiai rodo jų bendrumą. Psichė - (gr. Psyche) reiškia sielą, dvasią. Psichoterapeutas, psichologai ir psichiatrai savo darbo sritimi laiko žmogaus psichiką.

Psichologas Psichiatras Psichoterapeutas

Pakalbėkime apie šių specialybių panašumus ir skirtumus.

Psichoterapeutas. Psichoterapija yra mano darbo sritis, todėl pradėsiu nuo jos. Psichoterapeutai dirba su žmonėmis, kurie nori pagerinti savo gyvenimo kokybę, kuriems kyla savęs pažinimo poreikiai, susiduria su gyvenimo, elgesio sunkumais, kurie trukdo gyventi. Psichoterapeutas savo darbe užima aktyvaus stebėtojo poziciją, jis palaiko, kai klientui reikia palaikymo, išsako savo nuomonę, kai jos prašo pats žmogus, moko suprasti ir pajausti savo jausmus. Problemas terapijoje sprendžia pats klientas, psichoterapeutas lydi, būna kartu ir atveria naujus problemų sprendimo horizontus. Terapijoje neklijuojama diagnozė, bet domimasi visa žmogaus sveikata, į žmogų žiūrima holistiškai: vienodai svarbi ir kūno, ir sielos sveikata. Psichoterapeutas su mediko patirtimi gali jums rekomenduoti kai kuriuos bendrus tyrimus ar pasiūlyti natūralius papildus ir vitaminus.

Patarimų kaip gyventi ir kokius sprendimus daryti iš jo nesulauksite, bet dialogas su kitu žmogumi jums padės susiorientuoti ir pačiam prisiimti atsakomybę už savo gyvenimą.

Pas psichoterapeutą ateinančius žmones mes vadiname klientais, jie mums ne ligoniai/pacientai, jie terapinių paslaugų ieškantys žmonės. Psichoterapijoje kliento ir psichoterapeuto susitikimas vadinamas terapine sesija arba tiesiog sesija, jei apsilankysite tik vienkartinai – tai vadinsis konsultacija.

Dažnai pradinis psichoterapeuto klausimas būna apie terapinę patirtį. Čia dažnai žmonės painiojasi ir klysta. Vieni lankėsi pas gydytoją psichiatrą, o jį vadina psichologu, psichologą vadina psichoterapeutu arba visas tris profesijas suplaka į vieną.

Pasaulyje šiuo metu yra labai daug psichoterapijos krypčių:

-          Meno terapija

-          Smėlio psichoterapija

-          Geštalto terapija

-          Pasakojimų terapija 

-          Psichodrama

-          Eriksono hipnozė 

-          Fenomenologinė psichoterapija

-          Kognityvinė ir elgesio psichoterapija

-          Psichodinaminė psichoterapija

-          Į kūną orientuota psichoterapija

-          Psichoanalizė…ir tt.

 Savo darbe aš naudoju geštalto terapijos metodą.

Psichiatras. Psichiatro vaidmuo aktyvus gydant psichinius sutrikimus ir ligas, jo kabinete sėdintis žmogus tampa pacientu, o paprasčiau ligoniu. Paciento vaidmuo gydymo procese gana pasyvus, nors medikai deklaruoja bendradarbiavimo su pacientais idėją.  Gydytojai psichiatrai gydo medikamentais, turi galimybę pasiūlyti ambulatorinį arba stacionarinį gydymą. Kartais gydytojas psichiatras taiko mišrų gydymo būdą, rekomenduoja šalia medikamentų ir psichoterapinį gydymą. Psichiatrai nustato ligos diagnozę, įvertina psichikos sveikatos būklę. Šio specialisto darbas nukreiptas į simptomų pašalinimą ir gyvenimo kokybės pagerinimą, dažniausiai ligos ar sutrikimų priežastys lieka neaiškios. Pacientui sugrįžus į įprastą gyvenimą, dažnai sugrįžta ir simptomai. Gyvenimo etapai, kai žmogus jaučiasi sveikas vadinami remisijomis, o ligos pasikartojimai atkryčiais. Medikamentinio gydymo trukmė būna įvairi, priklauso nuo diagnozuotos ligos. Medikamentai gali netikti arba sukelti daug pašalinių poveikių, prie kai kurių iš jų galima lengvai priprasti. Psichikos sveikatos centrai ir psichiatrinės ligoninės yra psichiatrų darbo vieta.

Psichologas. Psichologas padeda spręsti kliento problemą savo kompetencijos ribose. Akcentas jo darbe daromas ir į priežastį, ir į pasekmes. Klinikinis psichologas dažniausiai vykdo diagnostinį darbą, išsiaškindamas funkcijų pažeistumo lygį. Psichologai, užsiimantys psichoterapija, vykdo korekcijas, padeda atstatyti arba išvystyti kažkokį vidinį resursą, kad galima būtų kompensuoti kliento būseną ir pagerinti jo gyvenimo kokybę. Psichologai neturi medicininio išsilavinimo ir dėl to gali nepastebėti kliento klinikinių sutrikimų, kurie reikalauja medikamentinio gydymo.  Klinikinis psichologas yra platesnės srities specialistas, dirbantis su ligoniais.  Psichologai medikamentų neskiria, jų neišrašo.